Parulskis, Sigitas „Dvigubo dugno keleiviai“

Savo istorijas šioje knygoje pasakoju dviem būdais, kiekvienas tekstas turi nuotrauką, o nuotrauka – tekstą, jie papildo, pratęsia vienas kitą, ieško bendrumo per asociacijas, užuominas, panašumus ar skirtumus.

Tarp vaizdo ir teksto... visada kažkas nutinka tarp vaizdo ir teksto, kažkas nuolat vyksta tarp dabarties ir praeities, dienos ir nakties, tarp lengvabūdžio dangaus ir nuodugnaus dugno, čia nuolat skleidžiasi vaizduotė, ilgesys, ironija, aistra ir melancholija, visa ši mūsų nepakartojama, tragikomiška kelionė – tarp vaizdo ir teksto, tarp patirties ir nebūties, dvigubo dugno sapne. (Sigitas Parulskis)

Kiekviena S. Parulskio knyga yra įvykis lietuvių literatūroje. Tikime, kad ir ši knyga tokia; ypač įvertinant netikėtą jos turinį, pristatantį S. Parulskį ne tik kaip žodžio, bet ir kaip vaizdo meistrą. Arba meistrišką žaidėją žodžiu ir vaizdu. Žaidėją, kuris svarbus ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinės literatūros kontekste – S. Parulskis yra kūrėjas, išeinantis iš vieno laiko, vienos erdvės ar vieno žanro rėmų.

Taigi, dėmesio! Prieš jus – S. Parulskis, poetas, prozininkas, dramaturgas, eseistas ir – fotografas.
 

Sigito Parulskio smulkiosios prozos ir meninių fotografijų knyga – ironiška ir stilistiškai nepriekaištinga autofikcija, pasižyminti meistriškai sukurtomis jungtimis tarp vaizdo ir žodžio, poezijos ir prozos, esė ir novelės... Pasakotojui, kuris kartu yra ir savo paties pasakojamų istorijų su netikėta pabaiga veikėjas, būdingas nepaprastas jautrumas ir pastabumas, kritiškumas ir sąžiningumas, ypatingas humoro jausmas ir intelektualumas, platus kultūrinis akiratis. Dėl šių savybių jis geba pateikti originalių šiuolaikinio gyvenimo Lietuvoje ir už jos ribų įžvalgų, dabartyje įžvelgti antikinių, biblinių ir kitokių kultūrinių aliuzijų, o atskiroje buities detalėje – universalumo matmenį. (Dainius Vaitiekūnas)